Pradėkime nuo to, jog žmogaus kūnas be galo sudėtingas ir dar iki galo neišstudijuotas organizmas. Jis sudarytas iš daugybės ląstelių sąveikaujančių tarpusavyje. Apytiksliai paskaičiuota, kad subrendusio žmogaus organizmą sudaro apie 10 trilionų ląstelių. Savo ruožtu iš ląstelių sudarytas organizmas susideda iš kelių atskirų sistemų, kurios sąveikauja ir papildo viena kitą, todėl jame vyksta daugybė procesų vienu metu. Kiekviena gyvybinė sistema turi savo organus, veikimo mechanizmus ir atlieka tam tikrą funkciją. Žmogaus organizmas puikiai funkcionuoja ir sugeba palaikyti energiją, atsistatyti bei gydytis, jei palaikomos jo prigimtinės funkcijos ir suteikiamos optimalios sąlygos sklandžiai veiklai. Pažiūrėkime, kaip atrodo žmogaus kūno sistemos:
Centrinė nervų sistema – jai priklauso smegenys ir nervai, perduodantys signalus į smegenis ir iš jų. Ji susideda iš dviejų dalių:
- išorinė nervų sistema, kuri kontroliuoja odos paviršių ir raumenis – judina rankų, kojų ir kitus raumenis ir daro odą jautrią šilumai, šalčiui ir pažeidimams;
- vidinė nervų sistema (simpatinė), kuri valdo vidaus organus.
Griaučių sistema padeda išlaikyti kūną standų ir saugo minkštąsias jo dalis. Įdomu tai, kad kaulų skaičius gimus iki žmogui suaugant keičiasi. Kūdikis jų turi apie 270. Augant susidaro vis daugiau kaulėjimo taškų, todėl paauglys gali turėti net 365 kaulus. Subrendus atskiros kaulinės skeleto dalys susijungia į vientisus kaulus, todėl suaugusio žmogaus kūną sudaro 226 kaulai.
Raumenų sistema leidžia kūnui judėti, susitraukdami raumenys judina kūno dalis. Svarbiausias kūno raumuo – širdis. Raumenų turime daugiau kaip 600, vien veido raumenų yra per 100! Raumenys dažnai veikia poromis: vienas kūno dalį pastumia, kitas grąžina ją atgal.
Kraujotakos sistema tiekia organizmui maistą ir reguliuoja temperatūrą. Kraujas atlieka svarbų vaidmenį kovodamas su infekcija. Venomis kraujas teka į širdį, arterijomis – iš širdies. Yra trijų rūšių kraujo kūneliai:
- raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) aprūpina kūno organus deguonimi;
- baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) suvirškina kenksmingas bakterijas;
- trombocitai padeda kraujui krešėti, kad žaizdos užsitrauktų ir į kūną nepatektų užkratas.
Kvėpavimo sistema aprūpina kūną deguonimi iš oro, kuriuo kvėpuojame. Plaučiai turi per 350 milijonų mažyčių pūslelių-alveolių, per kurių sieneles deguonis iš oro patenka į kraują.
Virškinimo sistema apdoroja suvalgytą maistą. Virškinimas prasideda burnoje, toliau skrandis, kepenys, kasa, tulžis, žarnynas, inkstai ir šlapimtakiai dirba sutartinai, skaidydami, paskirstydami maisto medžiagas bei pašalindami jų apykaitos produktus.
Dauginimosi sistema skirtinga vyrų ir moterų – skirta naujai gyvybei sukurti.
Imuninė sistema – padeda kūnui išlikti sveikam ir susidoroti su ligomis.
Atskirai pažymėtina oda – apsauginis barjeras tarp žmogaus kūno ir jį supančios aplinkos. Beje, tai didžiausias mūsų kūno organas – nuo 1,7 iki 2,6 kv.m – vykdantis reikšmingas daugybines funkcijas. Pirmiausia – kartu su plaučiais per mikroskopines poras įkvepia deguonį ir išskiria dvideginį. Kenksmingas medžiagas oda pašalina per prakaito liaukas. Odoje yra ir riebalinės liaukos, pašalinančios žarnyno fermentavimo produktus.
Štai kokie mes sudėtingi ir visapusiškai apsaugoti. Kaip teigė unikalios sveikatingumo sistemos kūrėjas japonų mokslininkas K. Niši, pagrindinis sveikatos principas yra harmoninga organizmo sistemų tarpusavio sąveika – kuo efektyviau jos veikia, tuo geresnė žmogaus sveikata. Kiekviena sistema yra susieta su kita ir jeigu visos sistemos tarpusavyje veikia harmoningai, esame sveiki. Visiškai sveikas žmogus nepatiria organizmo jėgų sukeliamo diskomforto, nes jis rūpinasi tų jėgų pusiausvyra. Sveikatos šaltinis – sveiki poveikiai ir sveikos priemonės. Tad gyvenkime nepiktnaudžiaudami savo organizmo stiprybe ir tausokime jį :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą