Glitch and Aesthetics: can digital error be musical?

Musical and digital, two worlds, which are intertwined so much, that if asked somebody, who are a stranger to these two on how music is created, he just blurted out - a computer. Nowadays not a single musical or should I say the sound itself development process cannot be completed without "digital assistance" not being incorporated in that process. So can digital error be musical? I would say easy to tell, hard to explain. For me it seems like this question has a couple of different approaches. For this reason it seems like it is more a discussion than a question.

As my object of discussion I would like to choose electronic music. To be more accurate, I would like to talk about electronic music creation process and the perception of it. As long as it is a discussion, I have decided to choose two different directions for this discussion that I have in my mind.   It would be the technical side of the process and the other one - deeper and interpreted much more broadly - the philosophical side.

I Would like to start off simply by saying that digital error definitely can be musical with a couple of contrary thoughts in my mind. I think that it depends from what point of view you look at this matter  and how exactly the meaning of digital error is understood. For example, if we would say that in creation process this error is an act of deviating from an accepted code, we would say that in this case a mistake or a digital error cannot be musical. Why? Because we look at the error in the frame of a technical side, where the basis regulations are strong and unquestionable. I mean it is already decided by that regulations that it is a mistake and it must be fixed or deleted, otherwise it will be unaesthetic or so called bad music.  To be more precise, I would like to give an example.

The quantization process. The purpose of quantization in music processing is to provide a more beat-accurate timing of sounds. It would be the most common digital error in creation process not to quantize recorded sound. If we take, for example, MIDI(musical instrument digital interface) track as a piece of sound - without proper quantization it will not be musical. Inordinate MIDI itself becomes unmusical or we can say - inharmonious, so in this scenario quantization is a necessity for beat harmony. Maybe for many listeners slight deflection from the tact will not make any difference, sometimes they do not even notice the error, but for sensitive producers ear the sound without perfect harmony is unmusical. In short, what I was trying to say is, that there is no option the digital error to be musical, if that error is the basis of a musical product. In this case it would be dissonant base line.

Other bad properties like mixing out of the key, inappropriate speed of a track, ear-disturbing effects or strange extraneous noises which is off the point can also be referred as a digital errors in a whole track, which definitely wont make it more musical.

But is it really?

Although I am a fan of a house music and techno, which, I think, is the music styles of order and aesthetics, but deflections of a harmony or a strange erroneous ambient sounds (we might also call them digital errors) unless it is not a basis or the main beat line, but incorporated in a basis of a creation, can make the whole creation even more musical. By the way what exactly is digital error and how we decide that it is not musical? Or how we decide that it is musical? The proposition that digital error can be musical is a fact, but, in my opinion, it is very relative. Maybe this digital error in some cases sounds perfectly fine. How do we know it is even an error ? I mean on what characteristics do it share which give it this status? Is it established norms in musical world? Is it structural aesthetics? Sound aesthetics? Generally aesthetics as a separate branch of a philosophy science is also very relative. There are a lot of issues concerning the aesthetics of music include lyricism, harmony, hypnotism, emotiveness, temporal dynamics, resonance and playfulness. All of them can vary from point to point.

I think everyone who makes music has a right to decide by his own is it musical or unmusical. As in art, as well as in music as a branch of an art exists the different levels of perception. Like Malevich's "Suprematist Composition" painting which is worth 60 million dollars. For some people it seems like it is the unique masterpiece, for some it's more like a five year old kid scrawl. In some cases in music is the same, because the sound also known as frequencies which are raging from 16 to 20000 vibrations per seconds can be heard and processed by our brain differently from each other. So in sound creation process, no matter if it is error - a scratch, a noise, a skip or whatever which makes it a frequency that can be heard by human ear, should be left for human, as a thinking, circumspect person to decide is that frequency musical or  not, but not to decide for him by the established aesthetical norms. For someone digital error might sound really attractive, for someone else it might be a total anomaly. After all the process of sound extraction and manipulation is very individual process, which result can be understood completely different. Especially now, when electronic music is kind of based on experimenting with everything that can be heard, including all the musical deflections. By experimenting with digital errors, in other words - abnormal or erroneous sounds, you can create something special, something flawless, your own unique sound, which can make the whole style sound in a new way. I mean, how the new sound is born, which later on becomes producer's sticker? It is by experimenting, manipulating or distorting the sound.

The example that a music style can be based on digital faults is Glitch - a style of electronic music emerged in the late 1990s. Sources of glitch sound material are usually malfunctioning or abused record audio devices or digital electronics, such as cd skipping, electric hum, digital distortion, bit rate reduction, hardware noise, software bugs, crashes and system errors. The idea of a style is to create harmony and playfulness simply from digital errors and it is called music.

In conclusion I would like to repeat myself, that digital error can be musical, unless it is not a basis or I might say a foundation or a baseline of a production. Also we should not be judging a digital error as unmusical only because it's an error. There are plenty of different musical styles and within these styles lies their own aesthetics and within these aesthetics lies their own provisions and these provisions can vary because it might be seen as the senses, emotions, intellectual opinions, culture, preferences, values subconscious behavior, conscious decision, training, instinct or some complex combination of these, depending on exactly which theory one employs.

Thank you.

Treniruojame pilvuką

Pilvo presas

Gražus pilvo presas - daugelio sportuojančių ir nesportuojančių žmonių svajonė ar bent jau noras. Vieniems atrodo, jog užtenka tiesiog nepriaugti svorio ir padaryti keleto minutėlių rutiną ir viskas - jis jau šviečia, kita vertus daugeliui žmonių pilvo presą reikia lavint ilgai ir disciplinuotai, kad rezultatai pasimatytų veidrodyje. Tad padiskutuokime, kokie veiksniai įtakoja pilvo preso išvaizdą, kaip teisingai jį reikėtų lavint ir kokių klaidų derėtų vengti lavinint jį.

Pilvo presas, tikriausiai vienas iš dažniausiai naudojamų raumenų mūsų kune, jis dirba kai mes sėdim, gulim, einam - praktiškai kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Pilvo presą turi visi, net tie kurie kiauras dienas guli prie televizoriaus ekrano, bet ne visi gali juo didžiuotis. Turėdamas antsvorio žmogus jo paprasčiausiai nemato per nereikalingą svorį ant pilvo ar juosmens.

Visų pirma norėdami pradėti matyti rezultatus jūs turite susitvarkyti savo valgymo įpročius, bei pasirinkti reikiamą dienos mitybos rutiną. Turite stengtis sveikai maitintis.

Trumpai tariant, per dieną išgerti ne mažiau 2-3 litrų vandens, valgyti daugiau daržovių, vaisių, greitai virškinamų angliavandenių (bulvių, cukraus, batono, bandelių, sausainių bei kitų saldumynų) vertėtų atsisakyti visai, arba bent jau kai kuriuos pakeisti lėtai virškinamais t.y. pilno grūdo duona, avižomis, rudaisiais ryžiais bei vaisiais ir daržovėmis.

Kas liečia riebalus reiktų gyvulinės kilmės riebalus tokius kaip taukus taip pat majonezą, riebią mėsą, pakeisti alyvuogių aliejumi, liesa mėsa, riešutais bei žuvimi.

Valgyti turėtumėte dažnai ir po truputi, kad organizmas visada turėtų atsargų, nebūtų apkrautas reto, bet masyvaus valgymo pasėkmėmis ir tuo metu nenaudotų visos energijos virškinimui.

Sportuojant būtina valgyti daug baltymų, kurie yra pagrindinė raumens (taip pat ir pilvo preso) statomoji medžiaga. Reikėtų rinktis žuvį, kiaušinio baltymą, liesą mėsą (kalakutieną, vištieną), pieno produktus. Vegetarai taip pat turi daug alternatyvų tokių kaip soja, neriebus sūris, pienas, varškė, kai kurios daržovės.

Vertėtų paminėti, kad norint ryškesnio pilvo preso, būtina atlikti kardio pratimus. Mat atliekant kardio pratimus, riebalinis sluoksnis pilvo srityje, ypač apatinėje mažėja greičiausiai, o vien sureguliavus mityba gali būti labai sunku atsikratyti riebalinio sluoksnio ant apatinės pilvo srities. Kardio gali būti bėgimas, ėjimas, plaukimas, dviratis ir įvairūs kiti pratimai, kurie reikalauja ištvermės. Labiausiai rekomenduotina atlikti intesyvius intervalinius kardio pratimus, mat darant šiuos, riebalai yra deginami net iki 36valandų po treniruotės. Kaip pavyzdys būtų bėgimas ristele prieš bėgimą 30 sekundžių sprintas/30 sekundžių greitas ėjimas ir taip 7 pakartojimai.

Nepamirškite savo kvėpavimo. Kai atliekate pilvo presui skirtą pratimą (pavyzdžiui atsilenkimą), iškvėpti pasiekus aukščiausią pratimo tašką. Tai labai svarbu, ši maža gudrybė leidžia labiau įtempti pilvo raumenis. Norėdami dar didesnio efekto – užlaikykite įtempimo poziciją 1-2 sekundėms.

Nesustokite darydami pratimus. Nors raumenų tobulinimas dažniausiai apsiriboja 10-12 kiekvieno pratimo pakartojimų, su savo svoriu atliekamiems pilvo preso pratimams šie standartai negalioja. Todėl vietoje fiksuoto skaičiaus atsilenkimų ar kojų pakėlimų, kartokite pratimą tiek kartų, kiek tik galite.

Naudokite ir svarmenis. Pilvo presas, kaip ir bet kuris kitas raumuo, ryškus atrodo tik tuomet, kai yra gerai treniruotas ir didelis. Čiupkite svarmenis arba sėskite į specialų treniruoklį sporto salėje bei padarykite 8-12 pratimo pakartojimus su didžiausia galima apkrova.

Pilvo presą treniruokite vėliausiai. Nors daugelis puola daryti atsilenkimus jau treniruotės pradžioje, tai netinkama strategija. Taip elgiantis nukenčia kiti, vėliau sekantys pratimai, kuriems būtinas kūno stabilumas. Būtent šią funkciją ir padeda atlikti pilvo presas, kurį nuvarginus galima pamiršti apie taisyklingą pavyzdžiui pritūpimų darymą.

Treniruokitės keisdami greitį. Tokiu būdu ne tik priversite į audinius suplūsti daugiau kraujo, nešančio raumenims reikalingas maisto medžiagas, bet ir stiprinsite greitojo susitraukimo audinius (kitais žodžiais tariant – lavinsite sprogstamąją jėgą). Lėtus pratimus keiskite greitesniais bei atvirkščiai. Neleiskite raumenims priprasti prie vienodo pratimų atlikimo tempo ir eiliškumo.

Dabar plačiau apie pačius raumenis.

Piešinėlyje viršuje matote visą pilvo raumenų struktūrą. Kaip matote pilvo raumenis sudaryti iš pagrindinių keturių raumenų. Tai yra tiesusis pilvo raumuo, skersinis pilvo raumuo, įstrižainis įšorinis pilvo raumuo ir įstrižinis vidinis pilvo raumuo. Tiesųjį pilvo raumenį galima suskirstyt į viršutinį ir apatinį pilvo raumenis, nes jie treniruojasi atliekant skirtingus pratimus.

Dar keletas patarimų

• Taip pat, kaip ir treniruojant kitas raumenų grupes, išsikelkite tikslą kaip norėtumėte, kad atrodytų Jūsų pilvo raumenys, kiek kartojimų ir su kokiu pasipriešinimu galėtumėte juos treniruoti. Protingų tikslų iškėlimas tikraipadeda!

• Pratimus pilvo presui atlikite dukart per savaitę kaip ir daugumai kitų raumenų grupių. Jeigu kardio treniruotei skiriate atskirą dieną, pamėginkite prieš ją atlikti pratimus pilvo presui ar net padarykite keletą pratimų tiesiog namuose.

• Atlikite 8 – 12 serijų priekinei pilvo preso daliai – tiesiajam pilvo raumeniui bei 3 – 5 serijas įstrižiniams pilvo raumenims stiprinti.

• Jeigu skubate, atlikite superserijas sujungdami keletą pratimų skirtų pilvo presui.

• Jeigu negalite pakęsti daugybės susirietimų, atlikite mažiau, bet su pasunkinimu.

• Norėdami turėti gerai išdirbtą pilvo presą treniruokime jį, o ne tonizuokime. Tai yra, nereikia begalės pakartojimų atliekamų su lengvu svoriu. Rizika užauginti per masyvius tiesiuosius pilvo preso raumenis yra tokia pat didelė kaip ir tapti per nelyg turtingu.

• Atlikite po 10 -15 kartojimų. Kai jau galėsite atlikti daugiau nei 15 kartojimų – tiesiog padidinkite pasipriešinimą.

• Nenorėdami didinti apkrovos, naudokite intensyvinimo būdus, tokius kaip supersetai ar gigantiškieji setai sujungdami keletą pratimų be poilsio tarp jų.

• Pratimus atlikite vidutiniu, tolygiu tempu susikoncentruodami tik į pilvo raumenis.

• Visi pilvo raumenims skirti pratimai atliekami nedidele amplitude, todėl būtina maksimaliai įtempti raumenis. Galutiniame judesio taške užlaikykite sekundei – dviems įtempę pilvo preso raumenis.

• Pratimus atlikite neskubėdami, lėtai, susikoncentravę į pilvo preso raumenis, o ne galvokite ką veiksite po treniruotės.

• Įstrižiniai pilvo raumenys yra labai svarbūs juosmeninės dalies stabilizavimui bei atrodo nepakartojamai gerai juos išvysčius. Susirietimai siekiant alkūne kitos pusės kelį bei „švytuoklė“ puikiai apkrauna šiuos raumenis. Dauguma vengia papildomai apkrauti įstrižinius pilvo preso raumenis bijodami liemens išplatėjimo. Galim jus nuraminti, kad liemens plotis pagrinde priklauso nuo klubų/juosmens struktūros – pločio. Jeigu tai Jūsų nenuramino, atlikite 20 – 30 kartojimų įstrižiniams pilvo preso raumenims, be papildomo svorio – tiesiog tonizavimui.

• Darykite 45 – 60 min. kardio po kiekvienos treniruotės arba anksti ryte.

• Pilvo preso treniruotės metu susikoncentruokite į raumenų auginimą ir šie raumenys vis labiau ir labiau bus matomi palaipsniui atsikratant poodiniu riebaliniu audiniu.

Keletas naudingų pilvo preso rutinų, padėsiančių greičiau įvairiapusiškai išlavint pilvo presą:

Persivalgymas neišeina į gerą :)

Šventės, vakarėliai, atostogos - be laisvadienių, džiaugsmo ir geros nuotaikos pasitaiko ir ne toks malonus jausmas - persivalgymas. Na atrodytų kas čia tokio - juk šventė, o viskas taip skanu! Juk taip sunku atsisakyti skaniųjų močiutės balandėlių, o draugė vakarėlio proga gamina tokį nesveiką tortą su daug daug grietinėlės ir kremo - net seilė tysta. Na pasitaiko tai pasitaiko, tai ką dabar daryti, kad tas sunkumo jausmas dingtų? Žinoma, saiką, apie kurį pamiršome vos pamatę vaišėmis nukrautą stalą, nebeverta kalbėti, tad persivalgymo sunkumą visų pirma palengvins puodelis žalios arbatos. Ji lengvina virškinimą ir greitina kraujotaką, slopina blogą burnos kvapą. Raudonoji arbata slopina alerginius dieglius, žarnyno spazmus, veikia raminančiai. 

Jei skrandyje jaučiamas sunkumo jausmas, pučia vidurius ar tiesiog norima pagerinti savijautą, patariama gerti mėtų arbatos. Mėtų tinktūros galima duoti ir vaikams, kai juos pykina. Pipirmėtė ne tik nuslopina pykinimą, bet ir pagerina virškinimą, ji praktiškai nedidina apetito. Taip pat pipirmėtė įeina ir į vaistažolių mišinių, skirtų virškinimui gerinti, sudėtį. Ji ne tik kompleksiškai veikia su kitomis mišinyje esančiomis vaistažolėmis, bet ir pagerina jų skonį.

Jeigu norisi greito efekto sumažinant pūtimą bei sunkumą pilve, vertėtų išgerti virškinimo fermentų. Tai gali būti greita ir efektyvi išeitis iš skrandžio vargų ir apsunkusio organizmo.

Persivalgant kelis ar šiek tiek daugiau kartų per metus nors ir nėra naudinga, tačiau nieko baisaus. Tačiau vis dažniau pasitaiko kas savaitgaliniai arba net dažnesni persivalgymai, kai nėra laiko pavalgyt laiku, ir norisi atsigriebt vakare arba nejaučiame saiko, per trumpą laiką suvartojame didelius kiekius maisto. Gal taip nutinka vos įsijungus televizorių ar kompiuterį? Užuot kiurksoję prie spalvotojo ekrano, eikite pasivaikščioti, skaityti, tvarkytis ir pan. Persivalgymas - vienišių draugas.  Dažnas persivalgymas ilgainiui gali sukelti ir tam tikras pasekmes t.y. viršsvoris, dėl kurio atsiranda:

· Aukštas kraujospūdis.

· Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.
· Širdies veiklos sutrikimai.
· Diabetas.
· Tulžies pūslės sutrikimai.

Svarbiausias pastovaus persivalgymo požymis – kontrolės praradimo jausmas. Šis požymis pirmiausia skiria pastovų persivalgymą nuo paprasto persivalgymo ar piktnaudžiavimo maistu.

Persivalgymą dažnai lydi psichologiniai, emociniai sutrikimai: depresija, nemiga, nepasitikėjimas savimi, nenoras bendrauti su aplinkiniais, nuolatinis nerimas ir gėdos jausmas. Nuolatinis persivalgymas gali peraugti į tokias psichikos ligas kaip nervinė bulimija ar nervinė anoreksija. Kaip nugalėti? Pajutę, kad valgymas jums tapo problema, pamėginkite nuoširdžiai sau atsakyti, kodėl taip elgiatės. Ar išties jaučiatės alkani, ar viso labo norite „suvalgyti” jus užklupusius blogus jausmus, problemas? Stenkitės vengti situacijų, kuriose atsidūrę puolate kimšti.

Metas pagirioms

Įvadas

Na pradėti sveikai gyventi gali būti lengviau (net ne gali, o yra) jei atsisakysite žalingų įpročių, tokių kaip pavyzdžiui alkoholio vartojimas. Daugelis pasakytų, kad porą bokalų alaus savaitgalį ar po sunkios darbo dienos yra lašas jūroje, o kiti net primygtinai teigtų jog butelaitis alučio yra sveika. Na gal iš dalies su šiais teiginiais galėtumėme ir sutikti, tačiau neigiamų pasėkmių reguliaraus alkoholio vartojimas turi kur kas daugiau. Alkoholio žala yra plačiai diskutuotina ir opi tema ir paradoksas jog daugelis žino, kad vartodami nuodą kenkia sau ir net neįtaria, jog apgaudinėja save manydami, kad stebuklingas gėralas padės atsipalaiduoti ar nuimti stresą, o kiti net ir žinodami kad tai netiesa - geria. Tai kur logika. Bet stop. Dar kartą pasikartosiu, kad tai plati, diskutuotina ir svarstytina tema, tad pasilikime ją atskirai, o pakalbėkime apie tai, kad jeigu smagų penktadienio vakarą, šiltoj draugijoj, švelniai tariant, atsipalaidavot ir nepavyks išvengti pagirių arba lietuvoje tarp jaunimo plačiau paplitusio senųjų mūsų, pagal jų teoriją "gelbėtojų", istoriškai okupantų, na o demografiškai - kaimynų rusų palikiminis atitikmuo - pachmielas arba švelniau tariant pachmieliukas. Tai jei jau taip įvyksta, tenka gelbėtis "darant" pachmelą, kurio darymas jau tapęs įprastinis procesas po geros pjankės, o kitur jau ir šventa tradicija. Tačiau dažnas pagirių malšinimas alkoholiu gali priversti prie priklausomybės, o pasakymas "gydykis tuom kuo ir susirgai" nors ir turi kruopą racionalumo ir tiesos, tačiau apėmus ilgesnį laiko tarpą jis tampa žalingas. Tai koks geriausias būdas greičiausiai ir efektyviausiai pašalint pagirių sindromą?

Pagirių priežastys

Jau sužinojome, kad pagrindinė pagirių priežastis - alkoholis. Kalbant aiškiau, išgertas alkoholis yra skaidomas kepenyse, o alkoholio komponentai yra pašalinami pro inkstus ir šis procesas išeikvoja daug organizmo vandens. Kita priežastis - acetaldehido (alkoholio skilimo tarpinio labai toksiško produkto) sankaupos organizme. Alkoholis kepenyse skaldomas dviem etapais: pirmiausiai susidaro acetaldehidas, kuris vėliau paverčiamas acetatu (šalintinu su šlapimu). Jei pirmasis etapas vyksta greičiau už antrąjį, t.y., jei acetaldehido prisikaupia daugiau nei acetato, tai organizme susikaupia toksino perteklius ir savijauta būna labai bloga bei pasireiškia pykinimu, vėmimu, bendru kūno silpnumu bei galvos skausmu.Taigi pagirių stiprumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek vandens mūsų organizmas netenka.

Skaniau ar ryte lengviau, štai kur klausimas?!

Kai kurių rūšių gėrimuose yra palyginti daug nuodingų priemaišų, sunkinančių pagirias. Burbonas, romas, likeriai ir konjakas yra ypač „užteršti" saldikliais, dažikliais, skonį stabilizuojančiomis medžiagomis. Šampanas, sidras ir kai kurie saldinti vynai taip pat gali būti blogos savijautos priežastimi dėl gausaus angliarūgštės kiekio. „Švariausia" yra degtinė, nes ją sudaro tik grynas etilo alkoholis ir vanduo.Taip pat kelių skirtingų alkoholinių gėrimų maišymas provokuoja sunkesnes pagirias nei vienos rūšies gėrimai. Du didžiausi priešai - tai degtinė su alumi bei šampanas ar sidras su likeriu (itin sunkios pasekmės ryte).Raudonasis vynas gali sukelti sunkias pagirias net ir negausiai jo išgėrus, mat jis dar ir sutrikdo hormonų pusiausvyrą organizme.Todėl svarbu ne tik kiek, tačiau ir ką geriate.

Laiko patikrinti priešnuodžiai

Pats pirmiausias būdas, kuris pasteisina visu 110% dar net prieš pradedant išgerinėti yra nepadauginti.  Na bet jeigu magiškas protas šį kart neišspaus iš valios abstinencijos priepuolio, tada rekomenduojama kartu su alkoholiu gerti daug kitokių skysčių (vandens ar sulčių). Rekomenduojama kartu valgyti vaisius ar gerti gėrimus kuriuose gausu vitamino C. Jis pagreitina acetaldehido – nuodingos medžiagos, į kurią mūsų organizmuose oksiduojasi alkoholis – skilimą ir šalinimą iš organizmo. Taip ryte jausitės gerokai geriau nei gertumėte grynuolį su Coca-Cola.

Iš solidžios gėrimo patirties galiu pasakyti, kad ypatingai paprastas ir ženkliai pagirias sumažinąs veiksnys yra išgeriamas vandens kiekis. Jei baigėte gert ir dar nesate nekilnojamasis turtas, 1-2 litrai vandens prieš miegą ir prasibudę jausimės gerokai lengviau. Vandenį reikia gerti tiek prieš, tiek po, tiek per alkoholio gėrimą, kuo mažiau organizmas dehidruos, tuo lengvesnės pasekmės. 

Maistas visagalis ir netik

Jei jau ketinate daugiau išgerti, patartina prieš tai pavalgyti. Labiausiai alkoholio pasisavinimą stabdo bulvės, mėsa ir visi produktai, kuriuose gausu riebalų.

Prisiversti pavalgyti yra labai svarbu ir kitą rytą po išgertuvių. Sumuštinis ar dribsniai su stikline šviežių sulčių labai pagerins savijautą. O dar geriau pusryčiams - omletas su kumpiu ir daržovėmis.

Kodėl reikia taip sočiai valgyti? Po išgertuvių cukraus kiekis kraujyje labai sumažėja, jį atkurti gali tik daug baltymų ir angliavandenių turintis maistas. Suvalgius riebesnio maisto (kumpio, dešros) suaktyvėja hormonų veikla, o tai lėtina alkoholio pasisavinimo procesus. Kiaušiniuose yra cisteino, kuris padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius radikalus. Pomidorai dar naudingesni - juose daug vitaminų ir antioksidantų.

Be to, besimėgaudami sočiais pusryčiais pamiršite galvos skausmą. Tačiau jei vis dėlto pusryčiai „nelenda“, suvalgykite nors bananą - jis nuramins skrandį ir organizme atkurs kalio pusiausvyrą.

Stiklinėje sulčių ištirpinkite šaukštelį medaus - tai padidins gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozė greitina alkoholio oksidaciją ir gerina centrinės nervų sistemos būklę.

Dar reikia atkurti prarastus elektrolitus – kalį, magnį, natrį ir fosforą. Šių medžiagų gausu agurkų rauge, raugintuose kopūstuose, duonos giroje – patikrintose liaudiškose kovos su pagiriomis priemonėse.

Pagerinti savijautą rytą gali ir puodelis kavos: kofeinas siaurina išsiplėtusias galvos kraujagysles, ir galvos skausmas sumažėja. Greitas, tačiau trumpas būdas pasijusti geriau. Pagirioms reikėtų išgerti stiprios ir saldžios kavos puodelį. Panašiai veikia ir stipri juodoji arbata. Tačiau nei vienos, nei kitos negalima gerti vietoj vandens. Skysčių kiekiui organizme susigrąžinti jos visai netinka, nes taip pat kaip ir alkoholis turi diuretinių savybių.

Pasiaukojimas irgi padeda

Taip pat atsigauti ryte padės šaltas dušas. Tik nepersistenkite – neužgrūdintam organizmui ledinės maudynės gali baigtis peršalimu, juo labiau, kad po audringo šventimo imunitetas būna kiek pasilpęs.

Paskui atlikite gimnastikos ir tempimo pratimus. Tik iš pradžių ši užduotis atrodo neįgyvendinama, bet pamatysite – po nesunkių pratimų organizmas prisipildys deguonies ir savijauta iš karto pagerės. Žinoma, niekas neliepia kilnoti svorius ar iki nukritimo treniruoti pilvo presą. Juk jums tereikia atgauti žvalumą.

Dar vienas būdas – nueiti į pirtį. Galima pasiperti vanta, tik per daug nesikaitinkite, kad širdies ir kraujagyslių sistemai nebūtų per didelio krūvio.

Nutariau įkelti schemą, rastą internete kaip atsikratyti pagirių sistemingai darant atitinkamus veiksmus:

Skysčių balanso atkūrimas:

* pabudus per pirmąsias 2 valandas išgerti iki 1,5 l skysčių (išskyrus sintetinius gazuotus gėrimus);

* išgerti šlapimą varančio nuoviro ar atitinkamų preparatų (tinka stipri arbata arba kava);

* visą dieną gerti daug skysčių.

Šarmų rūgščių balanso atkūrimas:

* per pirmąsias pora valandų išgerti vandenyje ištirpintus 3-5 g geriamosios sodos;

* toliau gerti šarmingą mineralinį vandenį.

Elektrolitų balanso atkūrimas:

* per pirmąsias 2-3 valandas išgerti 2-3 vandenyje ištirpintas aspartamo arba panangino tabletes. Jei jų nėra po ranka, tinka agurkų raugas, rauginti kopūstai, jūros kopūstai ar ištirpinta druska (3-4 g 100 ml vandens);

* į maisto racioną įtraukti produktų, kuriuose gausu kalio, fosforo ir magnio (daugiausiai – jūrų gėrybės).

Kai atliktos minėtos procedūros, reikėtų:

* gerai, sočiai papusryčiauti;

* išgerti polivitaminų preparatų, askorbo rūgšties, eleuterokoko (sidabrinių ženšenių) antpilo;

* visą dieną cukrų pakeisti medumi;

* išgerti 1–2 glicino, gerinančio nervų sistemą, tabletes;

* 1-2 valandas numigti;

* visą dieną vengti sunkaus fizinio darbo ir sportinių krūvių.

Apibendrinant, norėčiau pabrėžti, jog tik labai saikingas alkoholio vartojimas gali apsaugoti nuo pagirių, na o jeigu ir padauginote, bet visi išvardinti būdai nė kiek nepadeda (kas būtų keista) telieka pasikliauti vieninteliu ir geriausiu gydytoju - laiku. Lengvų pagirių ! :)

Tas nuostabus žmogaus organizmas

Pradėkime nuo to, jog žmogaus kūnas be galo sudėtingas ir dar iki galo neišstudijuotas organizmas. Jis sudarytas iš daugybės ląstelių sąveikaujančių tarpusavyje. Apytiksliai paskaičiuota, kad subrendusio žmogaus organizmą sudaro apie 10 trilionų ląstelių. Savo ruožtu iš ląstelių sudarytas organizmas susideda iš kelių atskirų sistemų, kurios sąveikauja ir papildo viena kitą, todėl jame vyksta daugybė procesų vienu metu. Kiekviena gyvybinė sistema turi savo organus, veikimo mechanizmus ir atlieka tam tikrą funkciją. Žmogaus organizmas puikiai funkcionuoja ir sugeba palaikyti energiją, atsistatyti bei gydytis, jei palaikomos jo prigimtinės funkcijos ir suteikiamos optimalios sąlygos sklandžiai veiklai. Pažiūrėkime, kaip atrodo žmogaus kūno sistemos:

Centrinė nervų sistema – jai priklauso smegenys ir nervai, perduodantys signalus į smegenis ir iš jų. Ji susideda iš dviejų dalių:

- išorinė nervų sistema, kuri kontroliuoja odos paviršių ir raumenis – judina rankų, kojų ir kitus raumenis ir      daro odą jautrią šilumai, šalčiui ir pažeidimams;

- vidinė nervų sistema (simpatinė), kuri valdo vidaus organus.

Griaučių sistema padeda išlaikyti kūną standų ir saugo minkštąsias jo dalis. Įdomu tai, kad kaulų skaičius gimus iki žmogui suaugant keičiasi. Kūdikis jų turi apie 270. Augant susidaro vis daugiau kaulėjimo taškų, todėl paauglys gali turėti net 365 kaulus. Subrendus atskiros kaulinės skeleto dalys susijungia į vientisus kaulus, todėl suaugusio žmogaus kūną sudaro 226 kaulai.

Raumenų sistema leidžia kūnui judėti, susitraukdami raumenys judina kūno dalis. Svarbiausias kūno raumuo – širdis. Raumenų turime daugiau kaip 600, vien veido raumenų yra per 100! Raumenys dažnai veikia poromis: vienas kūno dalį pastumia, kitas grąžina ją atgal.

Kraujotakos sistema tiekia organizmui maistą ir reguliuoja temperatūrą. Kraujas atlieka svarbų vaidmenį kovodamas su infekcija. Venomis kraujas teka į širdį, arterijomis – iš širdies. Yra trijų rūšių kraujo kūneliai:

- raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) aprūpina kūno organus deguonimi;

- baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) suvirškina kenksmingas bakterijas;

- trombocitai padeda kraujui krešėti, kad žaizdos užsitrauktų ir į kūną nepatektų užkratas.

Kvėpavimo sistema aprūpina kūną deguonimi iš oro, kuriuo kvėpuojame. Plaučiai turi per 350 milijonų mažyčių pūslelių-alveolių, per kurių sieneles deguonis iš oro patenka į kraują.

Virškinimo sistema apdoroja suvalgytą maistą. Virškinimas prasideda burnoje, toliau skrandis, kepenys, kasa, tulžis, žarnynas, inkstai ir šlapimtakiai dirba sutartinai, skaidydami, paskirstydami maisto medžiagas bei pašalindami jų apykaitos produktus.

Dauginimosi sistema skirtinga vyrų ir moterų – skirta naujai gyvybei sukurti.

Imuninė sistema – padeda kūnui išlikti sveikam ir susidoroti su ligomis.

Atskirai pažymėtina oda – apsauginis barjeras tarp žmogaus kūno ir jį supančios aplinkos. Beje, tai didžiausias mūsų kūno organas – nuo 1,7 iki 2,6 kv.m – vykdantis reikšmingas daugybines funkcijas. Pirmiausia – kartu su plaučiais per mikroskopines poras įkvepia deguonį ir išskiria dvideginį. Kenksmingas medžiagas oda pašalina per prakaito liaukas. Odoje yra ir riebalinės liaukos, pašalinančios žarnyno fermentavimo produktus.

Štai kokie mes sudėtingi ir visapusiškai apsaugoti. Kaip teigė unikalios sveikatingumo sistemos kūrėjas japonų mokslininkas K. Niši, pagrindinis sveikatos principas yra harmoninga organizmo sistemų tarpusavio sąveika – kuo efektyviau jos veikia, tuo geresnė žmogaus sveikata. Kiekviena sistema yra susieta su kita ir jeigu visos sistemos tarpusavyje veikia harmoningai, esame sveiki. Visiškai sveikas žmogus nepatiria organizmo jėgų sukeliamo diskomforto, nes jis rūpinasi tų jėgų pusiausvyra. Sveikatos šaltinis – sveiki poveikiai ir sveikos priemonės. Tad gyvenkime nepiktnaudžiaudami savo organizmo stiprybe ir tausokime jį :)